Nuo pirmų formų iki profesionalaus mąstymo
Praėjusį pusmetį Lispos dizaino būrelis turėjo konkrečią kryptį – suprasti, kaip gimsta dizainas, kai jis skirtas ne vien gražiam paveikslėliui ekrane, o tikram, apčiuopiamam rezultatui. Pagrindiniu įrankiu tapo „Adobe Illustrator“ – viena populiariausių dizaino industrijos programų, naudojama logotipams, iliustracijoms, spaudos ir skaitmeninio turinio maketams, taip pat lazerio gamybai. Vaikai nuosekliai mokėsi mąstyti kaip dizaineriai: ne tik „ką nupiešti“, bet ir „kam tai skirta“, „kaip tai bus pagaminta“ ir „ką turiu numatyti dar prieš paspausdamas eksportuoti“.
Vektoriai, pikseliai ir spalvos, kurios keičia rezultatą
Vienas svarbiausių pusmečio tikslų buvo padėti vaikams aiškiai suprasti skirtumus tarp maketų ekranams, spaudai ir lazeriui. Čia atsirado ir pamatinės sąvokos, kurios vėliau tampa dizainerio kasdienybe: kuo skiriasi vektorinė grafika nuo pikselinės, kodėl vienur matuojame pikseliais, o kitur milimetrais, kada aktualus RGB, o kada – CMYK spalvų modelis. Šios žinios nebuvo pateikiamos kaip sausa teorija, nes kiekviena pamoka turėjo praktinį „įrodymą“. Vaikai matė, kaip tas pats piešinys gali atrodyti skirtingai ekrane ir atspausdintas, kaip lazeris „skaito“ linijos storį ir kodėl net maža klaida failo paruošime gali pakeisti galutinį rezultatą.
Jaunesniųjų grupė: nuo eskizo iki lazeriu išgraviruoto darbo
Pirmoji, jaunesniųjų grupė pradėjo nuo pažinties su vektorinėmis formomis ir šriftų logika, o labai greitai perėjo prie projektų, kurie leido kiekvienam parsinešti savo kūrinį namo. Vardo kortelė tapo pirmuoju „aš galiu“ darbu – vaikai kūrė vardą iš formų, derino linijų storį ir spalvas taip, kad lazerio aparatas dizainą aiškiai nuskaitytų, o rezultatas būtų tvarkingas ir įskaitomas. Po to sekė helovino nuotaikos įkvėpti veidukai-padėkliukai, kai ranka pieštas eskizas vėliau buvo perkeltas į kompiuterį, tvarkomas, tikslinamas ir paruošiamas gamybai.
Didelį kūrybinį laisvumą suteikė atvirlaiškių projektas, kuriame vaikai kūrė piešinius ir mokėsi maketuoti taip, kad jie nugultų ant realios pastato nuotraukos. Čia ryškiai atsiskleidė kompozicija, idėjos vystymas ir failų paruošimas spaudai, o svarbiausia – momentas, kai atspausdintas darbas atsiranda rankose. Vėliau vaikai kūrė asmeninį logotipą ir pritaikė jo maketą raktų pakabukui, taip prisiliesdami prie prekės ženklo idėjos.
Vyresniųjų grupė: brendas, kuriam reikia strategijos
Antroji, vyresniųjų grupė, startavo panašiai, tačiau greitai perėjo į sudėtingesnius sprendimus, kur vien estetikos nepakanka. Techninio tikslumo reikalavo vorų-žvakidžių projektas: vaikai patys braižė formas, derino sujungimus ir turėjo iš anksto numatyti, kaip detalės susitvers, kad objektas būtų stabilus ir patrauklus. Spaudos temą sustiprino vizitinių kūrimas, kai teko galvoti apie matmenis, paraštes, užlaidas apipjovimui, o vėliau dar ir praktiškai pačiupinėti gamybos procesą – išdėlioti maketus spaudai ir patiems susipjaustyti vizitines.
Didžiausia pusmečio ašis tapo brendo kūrimo projektas, kuriame mokiniai kūrė prekės ženklo produktą, įvardino vertybes, auditoriją, stilių, o tuomet viską pavertė vizualine sistema: logotipu, firminiu raštu, spalvų palete, šriftais, produkto vizualizacijomis ir brendo plakatu. Šis projektas augino ne tik dizaino, bet ir mąstymo įgūdžius – kaip nuosekliai kurti, kaip išlaikyti vieningą stilistiką, kaip pristatyti idėją taip, kad ji būtų aiški kitam žmogui.
DI kaip pagalbininkas ir kritinio vertinimo treniruotė
Abiejose grupėse buvo pristatyta dirbtinio intelekto vieta dizainerio darbe. Vaikai su „ChatGPT“ išbandė vaizdų generavimą, vertino, kiek tai gali būti naudinga jų darbuose, o gal kaip tik lėtinti kūrybinį procesą. Jaunesnieji DI praktiškai pritaikė kalendoriaus projektui, generuodami iliustracijas mėnesiams, o vyresnieji DI derino su tradiciniais įrankiais, pavyzdžiui, „Adobe Photoshop“, kurdami produktų vizualizacijas. Tai tapo puikia pamoka apie kuravimą: neužtenka tik sugeneruoti vaizdą, reikia mokėti atsirinkti, suderinti ir išlaikyti bendrą kokybę.
Mokytojos Editos žvilgsnis ir kryptis kitam pusmečiui
Mokytoja Edita sako, kad smagiausia matyti, kaip vaikai užsidega savo kūrybine idėja ir atkakliai dirba, kol ji tampa realiu rezultatu. Jos pastebėjimu, mokiniai talentingi, smalsūs, greitai dirba ir yra pasiruošę naujai informacijai, nors techniniai „Illustrator“ aspektai kartais reikalauja susikaupimo, ypač jaunesniems. Vis dėlto būtent tai ir kuria didžiausią progresą – kai vaikai išmoksta patys susitvarkyti failus, pasiruošti gamybai ir suprasti, kad dizainas yra ne tik įkvėpimas, bet ir disciplina.
Pusmetį užbaigė prezentacijos ir refleksijos „Prezi“ platformoje, kur vaikai mokėsi ne tik rodyti darbus, bet ir apie juos kalbėti, įvardinti, kas pavyko, kas kėlė sunkumų ir ką norisi tobulinti. O kadangi brendo projektą mokiniai įvertino itin teigiamai ir jiems puikiai sekasi, kitą pusmetį jis bus tęsiamas, plečiant idėjas ir kuriant naujus produktus. Tai reiškia, kad dizainas Lispoje išlaikys savo kryptį – kurti apčiuopiamus produktus, nes tai geriausia mokymosi praktika.
