fbpx

Jovita Viatkinaitė. Kaip pasireiškia vaiko patiriamas stresas ir kaip tėvai gali padėti?

Stresas gali būti apibrėžiamas kaip neatitikimas tarp aplinkos keliamų reikalavimų ir žmogaus gebėjimų tuos reikalavimus atitikti. Ta pati situacija vieniems gali kelti daug įtampos, o kitiems atrodyti lengvai įveikiama. Taip yra todėl, kad stresą dažniausiai kelia ne pati situacija, bet tai, kaip suvokiame, koks mūsų požiūris į vykstančius įvykius.


Stresas veikia ne tik suaugusius, bet ir vaikus, nes jie taip pat susiduria su jiems keliamais aplinkinių reikalavimais ir lūkesčiais. Skirtinguose amžiaus tarpsniuose vaikai susiduria su įvairiais, jiems stresą keliančiais iššūkiais: ikimokyklinio amžiaus vaikams atsiskyrimas nuo tėvų gali sukelti didelį stresą, o vaikams augant, stresą kels akademiniai ir socialiniai reikalavimai bei bandymas prie jų prisitaikyti.


Tyrimai atskleidžia, kad stiprus arba užsitęsęs stresas gali turėti žalingą poveikį vaikų tiek psichinei, tiek fizinei sveikatai. Jaučiamas stresas, padidėjęs nerimas gali pasireikšti pilvo ir galvos skausmais, atsiradusiomis miego problemomis, dėmesio koncentracijos sunkumais ar pablogėjusiu apetitu. Patiriamas stresas dažnai yra lydimas ir emocinių reakcijų, tokių kaip pyktis, nesaugumo jausmas, ilgalaikis prislėgtumas ar dirglumas. Gali pakisti vaiko gebėjimas užsiimti akademine ar popamokine veikla: pasikeičia atliekamos veiklos kokybė ir greitis, gali tapti sunku susikaupti ar baigti mokyklines užduotis. Vaikas, patiriantis stresą, taip pat gali stipriau reaguoti į nedideles problemas, sapnuoti košmarus, užsisklęsti, daugiau nei įprastai praleisti laiko vienas.


Yra svarbu suprasti, jog vaikams patiriant ilgalaikį stresą ima dominuoti tokios emocinės būsenos, kurios sutrikdo jo santykius su aplinkiniais bei daro neigiamą įtaką vaiko mokymosi procesui. Vaikai, pradėję lankyti ugdymo įstaigą, praleidžia joje didžiąją dienos dalį. Todėl yra svarbu atkreipti dėmesį, kokie veiksniai gali kelti didelį stresą vaikui mokykloje.

Galimi stresoriai įvairaus amžiaus vaikams
  • Konfliktai su draugais, patyčios ir bendraamžių spaudimas;
  • Mokyklos keitimas;
  • Sunkumai mokykloje (t. y. mokymo programa, pažymiai, namų darbai, bendravimas);
  • Didelis užimtumas mokykloje ir užklasinėje veikloje;
  • Baimė nuvilti savo tėvus.
Kaip tėvai gali padėti vaikams susitvarkyti su stresu?

Tinkamas poilsis ir tinkama mityba gali pagerinti vaiko fizinę savijautą, o pakankamas laikas su vaiku ir dėmesys jam padės ne tik stiprinti ryšį, bet ir suteiks galimybę aktyviau dalyvauti jų gyvenime bei dalintis savo streso įveikimo patirtimi.

 
Būkite pasiekiami

Skirkite laiko savo vaikui. Jei žinote, dėl ko vaikas nerimauja ir jis nenori tuo dalintis, neverskite jo kalbėti ir aiškinti, kas tiksliai įvyko. Kartais ramus pabuvimas kartu ar maloni veikla kartu gali padėti vaikui nusiraminti ir papasakoti, dėl ko jis nerimauja.

 
Nenuvertinkite vaiko sunkumų

Rodykite susidomėjimą vaiko gyvenimu, nenuvertinkite jo problemų, jaučiamų jausmų, venkite komentarų „nieko tokio“ ar „čia nėra ko taip stipriai jaudintis“, o supraskite jų reikšmingumą vaikui. Taip parodysite vaikui, kad jums rūpi jo išgyvenimai ir jie yra svarbūs, net jei mums atrodytų nereikšmingi.

 
Svarbu suprasti streso priežastis

Galite kalbėdami apie tai, kas sukelia stresą, pvz., didelis kiekis būrelių, triukšmas mokykloje pertraukų metu ar jaunesnio brolio / sesės triukšmingas žaidimas tuo metu, kai reikia ruošti namų darbus. Kartu su vaiku galite sugalvoti keletą sprendimų, pvz., sumažinti popamokinę veiklą, daugiau laiko praleisti pokalbiams su mokytojais, sukurti aiškesnį režimą visiems šeimoje. Taip pat naudinga kartu numatyti galimas stresines situacijas ir paruošti vaikus joms, pvz., iš anksto aptarti tokias situacijas, kai keičiasi vaiko auklėtoja, vaikui tenka keisti mokyklą, perėjus iš pradinės į pagrindinę mokyklą, ar gimnaziją, ar apie laukiančius vaiko atsiskaitymus mokykloje ir pasikalbėti apie tai.

 
Priimkite vaiko emocijas

Kai vaikas susiduria su sunkia situacija ir patiria stresą, leiskite jam suprasti, kad galima jaustis piktam, išsigandusiam, vienišam ar nerimaujančiam. Pasakykite vaikui: „matau, kad tu nerimauji“ bei pasidalinkite, kad tikriausiai ir jūs tokioje situacijoje pasijustumėte panašiai. Vaikui svarbu įsisąmoninti, kad ir kiti žmonės jaučia tokius jausmus ir tais jausmais dalijasi. Nuraminimas ir palaikymas yra svarbu, todėl priminkite vaikui, kad esate tikri, jog jis susidoros su situacija, o jūs būsite visada šalia.

 
Atraskite pamokančias istorijas knygose / filmuose

Vaikams ir paaugliams tvarkytis su stresu gali padėti knygose ar filmuose aprašytos situacijos. Vaikai susitapatina su veikėjais ir seka jų pavyzdžiu sprendžiant kylančius sunkumus. Iš knygų arba filmų vaikai gali išmokti naudingų būdų kaip tvarkytis su kylančiais sunkumais bei kaip tinkamai reikšti emocijas.

Patiriamas stresas mokykloje, sukuria vaikams vidinės įtampos būsenas, tačiau daugelis tėvų geba padėti jas įveikti. Vaikas dažnai žino, kad jei taps sunku, tėvai ateis jam į pagalbą. Tačiau, jei tėvai pastebi, kad stresas sukelia labai stiprų nerimą, o jų pastangos ilgą laiką nepadeda vaikui bei atsiranda didesnių problemų mokykloje, naudinga pasikonsultuoti su psichologu ar kitu sveikatos specialistu.

Parengta pagal:
Childhood stress. Nuoroda: https://kidshealth.org/en/parents/stress.html
Hughes J., Kwok, O. (2007). Influence of Student–Teacher and Parent–Teacher Relationships on Lower Achieving Readers’ Engagement and Achievement in the Primary Grades. Journal of Educational Psychology.

Scroll to Top